Mangano{0}}ferolydiniai yra iš mangano rūdos išlydyti ferolydiniai. Pagrindiniai komponentai yra manganas (65 %-70 %) ir geležis (20 %-25 %), juose gali būti tokių elementų kaip silicis, fosforas ir anglis. Įvairių tipų mangano -pagrindo ferolydinių lydymas priklauso nuo mangano kiekio (Mn arba lygus 30 %) ir mangano -geležies santykio (Mn/Fe＞2) rūdoje, o pageidautina, kad bendras mangano{22}}geležies kiekis 40%-50%. 90%-95% šio lydinio naudojama kaip deoksidatorius ir desulfuratorius plieno pramonėje, taip pat naudojamas liejant, elektros įrangos gamyboje, naujų energetinių transporto priemonių, aviacijos ir kitose srityse, o tai gali pagerinti plieno [6] [3] kietumą, atsparumą dilimui ir atsparumą oksidacijai. Lydymo metodai apima srauto metodą (elektrinės krosnies / aukštakrosnės redukcija) ir betakį metodą (kokso redukciją). Lydant didelio-bazingumo mangano rūdą elektrinėje lankinėje krosnyje, galima gauti daug -anglies mangano ir ferolydinių, kuriuose silicio kiekis yra mažesnis nei 1,5 % [2] [6]. 2025 m. daug anglies turinčio feromangano 65# kaina grynaisiais pinigais iš gamyklos buvo 5 800–6 000 RMB už toną, o nacionalinė produkcija sausio mėnesį siekė 143 200 tonų [3]. Mangano rūdos panaudojimą galima atsekti nuo neolito amžiaus. 1774 m. švedų mokslininkas Gannas pirmą kartą išgavo metalinį manganą iš piroliusito. Kinija pirmą kartą atidarė mangano kasyklą Yangxin mieste, Hubei mieste 1890 m. Iki 1996 m. nacionalinės sukauptos mangano rūdos atsargos pasiekė 648 mln. tonų. Vidaus mangano rūdos ištekliai daugiausia yra žemos kokybės mangano karbonatas (sudaro 55,8%), o 80–90% žaliavų priklauso nuo importo [4]. Kiekviena lydinio gamybos tona sukuria apie 3 tonas atliekų likučių. Naudojant rūgštinį išplovimą ir kitas technologijas, mangano išplovimo greitis gali siekti 85%-90% [5]. Pramonė gerina energijos panaudojimą ir skatina optimizuoti pajėgumus naudodama ekologiškas technologijas, tokias kaip visiškai šildomas įkrovimas ir uždaros elektrinės krosnys.
